Šią savaitę šalies premjerė Inga Ruginienė sakė, kad Lietuva „šoko prieš traukinį“ siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu ir šalies žiniasklaidai užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.
„Durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros“, – reguliarioje spaudos konferencijoje penktadienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Linas Jianas, kurį cituoja „Reuters“.
„Tikimės, kad Lietuva savo norą gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir nedelsdama ištaisytų savo klaidą“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Čmilytė-Nielsen apie Ruginienės poziciją dėl Taivano: kalba drąsiai, bet nėra įsigilinusi
Premjerė Inga Ruginienė teigdama, kad Lietuva „šoko prieš traukinį“ siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu, kalba drąsiai, tačiau nėra pakankamai įsigilinusi į šiuos klausimus, sako Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Man atrodo, kad I. Ruginienė kalba drąsiai, kaip ir dažnai tą daro, tačiau nėra įsigilinusi į svarbius klausimus“, – penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo liberalė. „Ar Lietuva dabar nori megzti draugystę su autoritarais? Kokią išvadą galime padaryti iš I. Ruginienės pasisakymo, iš jų garbės pirmininko Vytenio Povilo Andriukaičio kalbos Europos Parlamente – panašu, kad kryptis tokia.
To Lietuva absoliučiai neturėtų daryti, nes esame stipri, pilnavertė liberalios demokratijos šalių šeimos narė“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen. Anot Seimo opozicijos atstovės, ministrės pirmininkės pasisakymai, kad Lietuva turėjo būti tylesnė ir vertybėmis neišsiskirti iš aplinkinių šalių – neteisingi. Liberalės manymu, vadinamoji vertybinė politika yra praktiškai naudingiausias kelias, kuriuo Lietuva ir turėtų judėti.
„Tos kalbos, kad mes išsišokome ir turėjome pabūti tyliau – nėra racionalu. Šaipytis iš vertybinės politikos man taip atrodo kaip klaida, nes tai yra pragmatiškiausias pasirinkimas nedidelėms šalims. Nevertybinė politika veda į pražūtį, nes kai atsistosi į prašytojo poziciją autoritarinių šalių atžvilgiu – niekada nežinai, ko sulauksi“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.
